Dictionary of the Lithuanian Language.
išburnoti — išburnóti vksm. Užúot pagúodęs išburnójo, iškéikė visókiais žõdžiais … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
burnoti — burnoti, oja, ojo 1. tr., intr. Sv piktai kalbėti, piktžodžiauti, keikti, burnyti, burniuoti: Burnoja, kaip tik liežuvis žino Žl. Dėl prasto valgio samdinykai ėmė burnoti Grž. Ko tu čia tep burnoji – da liežuvis apšaš! Gs. Be reikalo tu mane tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
išspjaudyti — tr. 1. R, MŽ, N, KI156, LVI803 iter. išspjauti 1: Išspjaudyk skreples J. | Išspjaudė džiovininkas visus savo plaučius Š. | refl. Klt: Išsikosėjau, išsispjaudžiau ir dabar nieko – sveika Gdr. | Negydant gali jam visi plaučiai išsispjaudyti Š. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
paburnoti — intr. kiek papiktžodžiauti, pakeikti: Da paburnok ilgiau – tuoj gausi pagaliu! Ėr. Kunigas susigriebė paburnojęs Vaižg. burnoti; įsiburnoti; išburnoti; paburnoti; priburnoti; užburnoti … Dictionary of the Lithuanian Language
priburnoti — intr. daug pripiktžodžiauti, prikeikti: Priburnos, kiek tik jie galės rš. burnoti; įsiburnoti; išburnoti; paburnoti; priburnoti; užburnoti … Dictionary of the Lithuanian Language
užburnoti — intr. imti burnoti: Laukia progos užburnoti rš. burnoti; įsiburnoti; išburnoti; paburnoti; priburnoti; užburnoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsiburnoti — įsitraukti į burnojimą: Labai įsiburnojęs, nebegali susiturėti Š. burnoti; įsiburnoti; išburnoti; paburnoti; priburnoti; užburnoti … Dictionary of the Lithuanian Language
